Vieną rytą Saulė ir Rasa žingsniavo parkeliu į mokyklą. Eidamos mergaitės netoliese išgirdo verkimą primenantį garsą. Mergaitės sustojo ir pradėjo galvoti, ką daryti?
[[ Eiti garso link, pasižiūrėti kas ten verkia.->A]]
[[Ignoruoti ir eiti toliau.->B]]Mergaitės nedrąsiai ėjo verkimo garso link. Eidamos taku mergaitės pamatė netoli esančių krūmų numestą kuprinę. Rasa išsigandusi griebė Saulę už rankos ir prašė toliau neiti. Ką mergaitės darė toliau?
[[ Sukaupusios drąsa paėme kuprinę ir nuėjo link šlamančių krūmų.->C]]
[[Abi mergaitės iššsigando ir ėjo atgal mokyklos taku.->B]]Nuėjusios mergaitės į mokyklą užėjo į savo klasę lygiai su skambučio nuskambėjimu.Visi mokiniai sedėjo savo suoluose, o mokytoja tuo tarpu kalbėjo telefonu. Mokytoja atrodė sunerimusi klausė mokinių, ar ateidami į mokyklą nematė klasės draugo Jono? Saulė su Rasa susižvalgė, ka mergaitės darė?
[[Mergaitės iš karto pasakė, kad netoliese mokyklos girdėjo vaiko verksmą, tačiau nematė, kas ten buvo.->E]]
[[Mergaitės nutylėjo, ką girdėjo eidamos į mokyklą.->F]]Mergaitės nedrąsiai ėjo verksmo link. Šalia krūmų pamatė sulamdytą dviratį ir sužeistą klasės draugą Joną. Jono koja buvo kruvina, berniukas verkė iš skausmo. Ką mergaitės darė toliau?
[[Mergaitės išsigandusios kraujo nubėgo į mokyklą pasakyti mokytojai.->G]]
[[ Paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą.->I]]Mokytoja padėkojo mergaitėms už informaciją ir suskubo paskambinti Jono mamai, kad nueitų paieškoti berniuko parke. Mergaitės nors ir džiaugėsi, kad padėjo mokytojai, bet vis dėlto nusiminė, kad nepriėjo pačios prie verkiančio vaiko ir jam nepadėjo.Pirmoji pamoka ir praėjo nežinioje, niekas nežinojo kur yra klasės draugas Jonas. Atėjus pertraukai mokytoja sulaukė dar vieno skambučio. Pasirodo tas verksmas, kuris sklido iš krūmų buvo Jono. Berniukas važiuodamas dviračiu į mokyklą, užkliuvo už akmens ir nukrito nuo dviračio į krūmus. Berniukui lūžo koja. Mergaitės labai nusivylė savimi, kad ne tik nepriėjo prie krūmų pasižiurėti, bet tuo pačiu ir nutylėjo apie tai, kad girdėjo verksmą. Jeigu jos būtų priėję ar bent pranešę apie įvykį, Jonas būtų greičiau gavęs reikiamą pagalbą.Mergaitės atbego pačiu laiku. Mokytoja kalbėjo su Jono mama, kodėl jis neatvyko į mokyklą. Mergaitės skubiai papasakojo ką matė. Taigi, mokytoja nieko nelaukdama pranešė Jono mamai ir iškvietė greitąją pagalbą. Kitą rytą, mokytoja mokiniams pranešė, kad Jonas sveikas ir ilsisi namuose. Mergaites apėmė didelis džiaugmas ir pasididžiavimas, kad išdrįso prieiti ir padėti klasės draugui.Greitoji pagalba netrukus atvažiavo į mergaičių būvimo vietą. Mergaitės padėjo pranešti berniuko mamai apie įvykį. Tuo pačiu, mergaitės surinko Jono daiktus ir paliko klasės draugą medicinos darbuotojams ir jo mamai. Mergaites apėmė didelis džiaugmas ir pasididžiavimas, kad išdrįso prieiti ir padėti klasės draugui.